~* Como aqua para chocolate *~

" esu prostitutė, motina, žmona, dievybė. Esu tai, ką žmonės vadina gyvenimu, nors tu vadini mirtimi. Esu tai, ką žmonės vadina įstatymu, nors tu vadini nusikaltimu. Esu tai, ko tu ieškai ir ką randi. Esu tai, ką išbarstei, ir gabalėliai kuriuos dabar renki..."

Pati keisčiausia būtybė pasaulyje..

Taip norisi, kad kiekviena diena atneštų ką nors naujo, nepatirto.. Tai taip sunku.. kartais iš tų didelių ieškojimų pasiklysti savyje ir nebeturi kur dingt. Tenka sėdėti ramiai sau ir nieko nedaryti. Įkalinta savyje.. Che..

Taip ir būna, kad iš to didelio neturėjimo ką veikt pradedi pykt. Pykt ant daiktų, gyvūnų, žmonių.. savęs.. Juk būna, kai norisi, na tiesiog baisingai norisi kam nors užvožti atbula ranka, kad lėktų tiesiai į sieną.. Nebūna? Na, matyt aš labai žiauri.. Pabaisa...

Neretai, tokiomis pykčio akimirkomis, man po ranka pasitaiko Jis.. Pats pikčiausias iš piktų. Bet ant manęs jis pykt nemoka, o gal tiesiog negali.. Tiesiog nenori ir tiek. Visais įmanomais būdais, bando išsisukti nuo barnių.. Aš jį ir taip, ir kitaip puolu, o jis nelenda į konfliktus ir viskas.. Čia matyt meilė kalta..

Kokia gi keista toji meilė. Kaip griaustinis iš giedro dangaus ji aplanko. Ji smogia iš pasalų ir pribaigia. Daugelis bando jai priešintis, bijo, stengiasi nepasiduoti.. O aš pasiduodu. Ji net neatėjo iš niekur. Rodos ji tupi manyje jau nuo gimimo ir drąsko širdį. O ji kraujuoja. Plūsta bordiniais purslais ir niekaip to kraujavimo nesustabdysi.. Aš jai nesipriešinau. Tiesiog visada ieškojau to, kam ją padovanoti. Tą meilę, kurią turiu. Ir jis pagaliau atsirado. Po ilgo ilgo ieškojimų ir neieškojimų ciklo.. Meilė.. Ji visaip kaip stengiasi, kad tik du žmonės būtų kartu. Keista.. Bet bent jau aš tikrai nesu iš tų žmonių, kurie galėtų egzistuoti po vieną. Jaučiu nesveiką būtinybę turėti tą antrą šalia. O jau kai jis yra, tai negaliu iš akiračio paleisti, kad ir kaip kartais norisi užvožt :))

You are always on my mind...
You are always on my mind... ..




Aš priklausoma nuo jo, lygiai taip, kaip jis priklausomas nuo manęs. Noriu kartais pabėgti, tik tam, kad galėčiau grįžti ir pasakyti, jog pasiilgau.. Tokia jau toji meilė.. Nenuspėjama..




Taip ir gyvenam.. įprastai.. Bet jokiu būdu ne paprastai..