~The new beggining~

Labai sunku viską pradėti iš naujo.. Ne ne, ne gyvenimą ar kažką panašaus.. Tiesiog tokį paprastą dalyką kaip rašymas.. Vienas labai mielas žmogus į mano pasakymą, kad paskutinį kartą rašiau beveik prieš metus pasakė: "bus proga po metu laiko naują pradžią padaryt", bet kad nežinau nuo ko pradėti..

Betkokiu atveju, manau pirmas įrašas turėtų būti kaip susipažinimas. Gal nuo to ir pradėkim.

Mėlynakė, juoda, pasiutusi katė.. Gana plėšri, bet kartu be galo meili. Kodėl katė? Nes tai tobulai šią būtybę atitinkantis gyvūnas - nepatiklus ir bailus, o kartu aikštingas, charakteringas... Keista keista tokia visa.. Kartais augina nagus, kad ką nors gerai apdraskytų, o kartais kerpasi juos, kad nieko daugiau nenuskriaustų, ypač savęs.

Kartais gali atrodyti, kad mano mintys labai šokinėja, kad pati nežinau apie ką rašau ar galvoju, tačiau tokia jau aš. Pakankamai nepastovi ir kartais visai "susimalusi" :) Galų gale, juk ne enkciklopediją rašyti bandysiu, o tiesiog išlieti kas ant dūšios susikaupia. Būtent dėl tokių "išsiliejimų" įrašai dažnai gali pasitaikyti liūdnoki ar net pikti, bet juk toks ir gyvenimas - kalnuotas.. Tai gerai, tai blogai būna, o kartais būna ir niekaip :)

Pradžiai gal užteks, visai nenoriu spausti iš savęs kažko, ko neįstengsiu išspausti.. tiesiog įdomumo dėlei dalinuosi dalele savo "kito" gyvenimo... "Apie tapymą". Enjoy..


* * *



Aplink pilna pageltusių medžių lapų. Jie krenta nuo medžių lėtai besisupdami, tarsi nematomose sūpuoklėse. Einu ir bijau prie jų prisiliesti, nes dingsiu jų fone. Nes pati pageltusi, rausva, dar vos vos žaliuojanti, bet jau visai menkai.. Pasidariau visai kažkokia neberyški. Tai man svetima - išnykti aplinkoje.. Galėtum mane nuspalvinti? Nutapyti..?

Sakai, kad galėtum, bet ar tikrai įsivaizduoji galįs mane suvaldyt?

Norint paruošti drobę, pradžioje ją reikia išplauti, kad būtų švari. - Kodėl taip sugalvojai? Todėl, kad nori prisiliest prie manęs? Na, prašom, pirmyn.


Tiesiog taip reikia, aš į nieką nepretenduoju.. Eikš, nuimsim tuos nepatogius drabužius. Tu sušalusi.. Nebijok, tuoj sušilsi.. - Man ne šalta. Visdar manęs nepažįsti.. Drebu, nes nesu įpratusi, kad tu mane nurenginėtum..

--------Staiga stoja mirtina tyla. Visiškoje tyloje girdisi tik tavo gilus kvėpavimas. Nevalingai tavo ranka slysta mano šlaunimi..... Aš užsimerkiu. Tu žiūri į mane plačiai atmerktomis akimis. Gražu???--------

Nepyk. Tu šali. Atleisk. Tuoj. Eikš, gulk. Neturėtų būti karštas. - Ne karštas.. Pats tas. Labai gera..
Tiesiog reikia labai gerai nuplauti, kad neliktu dėmių. Poto galėsiu.. Taip.. Tada jau bus paruošta.. Taip, tikrai.. - Nusiramink. Tu visas net purtaisi. Žinai ką, gal tu tiesiog užsimerk. Tavo rankos po vandeniu plauko mano kūno kūno paviršiumi. Tu ir taip jauti, kam tau matyti.. Pajausk. Nurimk.
--------Vanduo pliukšteli ant žemės. Į vandenį panardinus dar vieną kūną talpa papildoma ir perteklius išsiveržia per kaštus.. Tu negali šiaip liestis prie manęs. Aš negaliu šiaip leistis liečiama..

Po vandeniu viskas kitaip. Nėra trinties. Jutimai prislopinti, todėl reikia dvigubai pasistengti, kad pajaustum. Pajaustum kaip mano dantukai sminga tau į odą tuo metu, kai tu smingi į mane.. Kaip peilis į duoną.. Po vandeniu nesigirdi klyksmo.. Nesigirdi dejavimų..--------

Taip tu mane spalvini. Lūpos praviros, kvėpavimas karštas. Padėjusi galvą tau ant pilvo jaučiu kaip plaka širdis. Strigdama..

Tapymas, tai labai sudėtingas dalykas, mein herr.. Tik pamanyk, kiek reikia pastangų ir kiek valios jėgos, vien kad išplautum drobę.....