~*Je t'aime, nostalgie*~

Today on Cherry Moods FM.. Kartais, naktimis kaip ši, ateina ji.. Tik naktimis.. Dienomis per daug šurmulio, šviesų, garsų, spalvų.. Naktimis kaip ši ramu.. Ji ateina tyliai, pradžiai prisėda ant lovos krašto ir nekaltai tabaluoja savo mažomis kojytėmis. Žiūri iš padilbių, jos Monaliziška šypsena nepakyla aukščiau jos lūpų kampučiu.. Jos vardas Nostalgija, kadais jai buvo penkeri, ji labai mėgo arbūzinius čiulpinukus... Naktimis kaip ši atsiverčiu senus dienorasčius. Vartau juos, liečiu rašalu sulietus lapus, pirštų galiukais išgyvenu būtąjį laiką. Jis toks... toks savas, toks artimas. Sako, kad reikia gyvent dabar ir čia. Aš taip ir darau, bet kartais taip norėtųsi peršokti laiku atgal ir prisiliesti ne tik prie popieriaus, bet ir prie žmonių, daiktų, skonių, kvapų.. Rodos tada viskas buvo tobula.. Na, tobula nebuvo, tai faktas, bet kaip buvo įdomu, kaip buvo... Buvo. Tuomet arbata kvepėjo labiau, aš turėjau daugiau laiko ja pasimėgauti.. Tikriausiai gyvenime nieko nesigailiu, stengiuosi nieko nesigailėti. Bet gaila prarasto laiko. Tiek visko daug buvo, tiek viskas svaigino.. Per mažai mėgavausi, per daug analizavau, per dažnai laukiau, kai turėjau imtis veiksmų. Per daug laiko skyriau žmonėms, kurių dabar net veido nepamenu.. Seniau kai rašydavau vis dėjau klaustukus, dabar kraunu vien daugtaškius.. Seniau pagavus impulsui puldavau ieškoti sąsiuvinio ir tušinuko, dabar - telefono ekranas.. O liūdniausia, kad neretai parašius visai nemažai tiesiog įsijungi pasitikrinti fb, nes nebežinai daugiau ką pasakyti.. Nėra įkvėpimo. Jo gal niekad ir nebuvo, bet vaikiški pasidievagojimai apie "myli/nemyli" tuomet buvo gilūs ir emocingi, o dabar.. Naktimis kaip ši, ieškau paguodos muzikoje. Ieškau garsų, kas gražintų mane į tą būseną, kas primintų.. Net nežinau ką.. Norisi kartais tiesiog tyliai paliūdėti apie nieką.. Sveika sugrįžus, basakoja Nostalgija, tu pasikeitei... Pasenai?