~* Como aqua para chocolate *~

" esu prostitutė, motina, žmona, dievybė. Esu tai, ką žmonės vadina gyvenimu, nors tu vadini mirtimi. Esu tai, ką žmonės vadina įstatymu, nors tu vadini nusikaltimu. Esu tai, ko tu ieškai ir ką randi. Esu tai, ką išbarstei, ir gabalėliai kuriuos dabar renki..."

Pati keisčiausia būtybė pasaulyje..

Taip norisi, kad kiekviena diena atneštų ką nors naujo, nepatirto.. Tai taip sunku.. kartais iš tų didelių ieškojimų pasiklysti savyje ir nebeturi kur dingt. Tenka sėdėti ramiai sau ir nieko nedaryti. Įkalinta savyje.. Che..

Taip ir būna, kad iš to didelio neturėjimo ką veikt pradedi pykt. Pykt ant daiktų, gyvūnų, žmonių.. savęs.. Juk būna, kai norisi, na tiesiog baisingai norisi kam nors užvožti atbula ranka, kad lėktų tiesiai į sieną.. Nebūna? Na, matyt aš labai žiauri.. Pabaisa...

Neretai, tokiomis pykčio akimirkomis, man po ranka pasitaiko Jis.. Pats pikčiausias iš piktų. Bet ant manęs jis pykt nemoka, o gal tiesiog negali.. Tiesiog nenori ir tiek. Visais įmanomais būdais, bando išsisukti nuo barnių.. Aš jį ir taip, ir kitaip puolu, o jis nelenda į konfliktus ir viskas.. Čia matyt meilė kalta..

Kokia gi keista toji meilė. Kaip griaustinis iš giedro dangaus ji aplanko. Ji smogia iš pasalų ir pribaigia. Daugelis bando jai priešintis, bijo, stengiasi nepasiduoti.. O aš pasiduodu. Ji net neatėjo iš niekur. Rodos ji tupi manyje jau nuo gimimo ir drąsko širdį. O ji kraujuoja. Plūsta bordiniais purslais ir niekaip to kraujavimo nesustabdysi.. Aš jai nesipriešinau. Tiesiog visada ieškojau to, kam ją padovanoti. Tą meilę, kurią turiu. Ir jis pagaliau atsirado. Po ilgo ilgo ieškojimų ir neieškojimų ciklo.. Meilė.. Ji visaip kaip stengiasi, kad tik du žmonės būtų kartu. Keista.. Bet bent jau aš tikrai nesu iš tų žmonių, kurie galėtų egzistuoti po vieną. Jaučiu nesveiką būtinybę turėti tą antrą šalia. O jau kai jis yra, tai negaliu iš akiračio paleisti, kad ir kaip kartais norisi užvožt :))

You are always on my mind...
You are always on my mind... ..




Aš priklausoma nuo jo, lygiai taip, kaip jis priklausomas nuo manęs. Noriu kartais pabėgti, tik tam, kad galėčiau grįžti ir pasakyti, jog pasiilgau.. Tokia jau toji meilė.. Nenuspėjama..




Taip ir gyvenam.. įprastai.. Bet jokiu būdu ne paprastai..

~* Hot hot hot *~

Susipylusi vedančios arbatos puodelį ant savęs einu į balkoną pravėdinti galvos.. Maži karštos arbatos lašiukai pamažu virstantys ledukais gražiai blizga ant raudonos mano odos.. Sako kančia išugdo didvyrius.. AČIŪ, aš gal nenoriu didvyriu būt.. Norėčiau.. sielos ramybės.. Ramybės savo pamišusiai dvasiai, kuri neretai palieka mano kūna ir strimgalviais lekia ten, kur kūnas nesiekia.. Bėga žaliuojančiais laukais, kur daug mažų padarėlių knibžda žolėje. Jie ten gyvena savo ramų ir užimtą gyvenimą ir matyt nesusimąsto, kad galėtų būti kitaip, nei taip, kaip yra dabar.. O aš susimąstau. Ir kas baisiausia - labai dažnai.. Kas būtų buvę, jei viskas būtų buvę kitaip..? Matyt baisiausias klausimas tokia svajoklei, kaip aš. Kai bandau rasti atsakymus į klausimus, kurių išties tai neturėtų būti, nes jie visai nereikšmingi.. Klausydama pono J.C. įsiklausiau į jo žodžius: But little they know, that it's so hard to find one rich man in ten with a satisfied mind... Tiesa, juk ne pinigai laimę atneša? Juk gali visą gyvenimą art ir verstis per galvą, bandant uždibti visus pasaulio pinigus, bet galų gale sustojęs ir apsidairęs tu suprasi, kad nieko neturi.. Dažniausiai visiškai vienas ir ... tuščias.. Apie ką čia viskas? Nė pati nesuprantu. Keistos mintys šokinėja nuo stalo ant kėdės ir tada ant pirštų galiukų, mėtydamos padrikas raides iš tušinuko.. Bandyti viską sustatyti į vietas yra pakankamai sunku, kai tiksliai nežinai, kuria linkme viskas eina... Ar aš jaučiuosi nepatenkinta savo dabartiniu gyvenimu? Vargu.. <...>

nebaigiau.. nežinau kodėl.. kažkada pabaigsiu, pažadu :*

~*Dark*~

Šios dienos žodžiai: discipline, posession, naughty, lust, pain, pleasure..





Aš tau kaip dovana, įvyniota į kelis šimtus spalvingų popieriaus lakštų. Vis bandai išpakuoti ir nuo gausybės popieriaus sluosknių darosi pikta. Kaip mažas vaikas tu nekantrus. Tu nori dabar ir čia, o aš liepiu dar palaukti, dar pažaisti.. Aš, tai ko tu labiausiai trokšti, tai, apie ką tu visada svajojai. Aš čia, aš šalia. Tavo Karalienė. Pasiimk mane.



Tamsios gatvės ir dar tamsesni skersgatviai. Kai eini ir jauti, kad kažkas tave seka iš paskos.. Dar vienas skersgatvis, tie patys dvigubi žingsniai. Girdi tarsi kažkas atkartotų tavo žingsnių garsą. Tik tik tik.. Vis arčiau. Tik tik tik. Ir jau jauti, svetimą kvėpavimą sau per petį..



Man patinka su tavimi žaisti katę ir pelę. Tu jaudiniesi, tu nervuojiesi, kai tave atstumiu, kai sakau, kad nenoriu, kai trenkiu tau ir šaukiu, kad dingtum. Tau patinka tai. Tave tai jaudina. Tada tu manęs nori labiau. Uždraustas vaisius saldžiausias..


Bet gi nesustok, jei jau bučiuoji, tai bučiuok taip karštai, kad liktų nudegimo žymės, jei apkabini, tai palik savo pėdsaką ant manęs.. Tu nepergyvenk, aš pasižymėsiu savo teritoriją, visos katės taip daro. O tu savo pasižymėjai? Ar man galima išeiti pas kitą?


Supykai. Įširdai. Įsižeidei. Taip ir žinojau. Specialiai taip padariau. Dabar tu apsimeti, kad manęs nebenori. Gerai. Aš galiu ir pati. Pirštų galiukais žemyn.. nesustodama... Ilgai prikandęs lūpą stebi mane. Keistas gi tu. Žvilgsniu nepasitenkinsi, kiek kartų tau reikės šitai kartoti kol galiausiai suprasi? Aš pernelyg arti - tu tiesiog privalai mane paimti.



Nebijok. Skauda būna tik jei labai bijai. Atsipalaiduok ir atsiduok. Tu viską moki. Jau seniai nieko nebereikia tau aiškinti. Jei tik sekundei nutils plakusios mūsų širdys, tu išgirsi, ko noriu aš. Ko nori tu, aš jau žinau. Tik prisiliesk... Mano Karaliau.