~*Spalis*~

Gal reiktų parašyt..? Man vis užeina noras parašyt.. Žinoma, atrodo tiesiog išsitrauki priemonę kurioje galėtų sugulti mintys ir guldai jas, guldai.. Tačiau ką rašyt? Ta beprotiška romantika vedusi laukais jau senokai susuko lizdą didelio ąžuolo šakose ir tupi jame, stebėdama, kaip auga smėlyje įspaustos vaikiškos bėdos.. Taip taip, bėdos.. Jos iš esmės visuomet yra nevaikiškos, kol neatsiranda rimtesnės.. Nebėra tų vaikiškų bėdų. Yra žadintuvas, pusryčiai, pietūs, vakarienė, naktis, lova, darbas, pusryčiai.. Rutina? Ganėtinai taip. Bet ji manęs nebaugina. Neretai ji praskaidrinama lėtais pasivaikščiojimais, jaukiais pokalbiais, nelankytų vietų lankymais.. Dviese? Labai retai. Tryse, o dažniausiai jau keturiese.. Keturiese.. Niekad nemaniau, neplanavau.. O gavosi tobulai.. Ir apie ką rašyti? Apie dienas, slenkančias telefoninės programėlės kurioje spaudi L arba R rimtu.. L, arba R, ar R.. Vėl R.. Tada L.. Akys vis merkiasi, neklaužados.. Ranka laikanti telefoną vis "išsijungia" laikyt.. O mintys.. Mintys šokinėja kaip krevetės tailandietiškose salotose apipiltos aitriu padažu.. REIKĖTŲ PARAŠYT GI PO VELNIŲ!!! Apie ką? Apie prieš mėnesį išskalbtą patalynę, kurios nededu į spintą, kad nedingtų iš akių, nes tada dar metus neišlyginsiu.. Apie amžinai alkaną ir kniaukiantį katiną, kurio plaukai tarsi specialiai krenta iš jo ir kekulais skrieja man palei akis tarsi priekaištaudami, jog dulkių siurblys kainavo pusė tūkstančio pinigų, o naudojamas yra tik švenčių progomis! Apie darbus, kurių nepadarau? Atsidūstu.. Apie vyrą, kurio senokai neapkabinau taip, kad tas apkabinimas būtų skirtas tik jam vienam. Tas toks, kuris suvirpina raumenukus pakaušy ir pašiaušia kojų pirštų plaukus.. O jau "vyras", vienok.. Nes užmiegu.. Nes guliu ir pamažu užmiginėju.. Guliu aš šalia savo naujojo išrinktojo, atsidavus jam kūnu ir siela ir mąstau.. Gal reiktų parašyt..? http://www.youtube.com/watch?v=OT1HCQcSHW0