~*So long sweet summer..*~

Sulaukiu vis daugiau priekaištų, kad nerašau.. Sulaukiau net grasinimo iš mažo padarėlio, esą mane sunervins ar nuliūdins, kad sugrįžtų rašymo mūza :) Kažkodėl manau, kad tuo metu, kai mano mūza įgijo mažos mėlynakės blondinės pavidalą prieš 4 metus, 5 mėnesius, 1 savaitę ir 1 dieną, atsiskyrė nuo manęs amžiams.. Visko gali būti. Kodėl gi ne. Faktas, kad mano užrašai niekad nebebus tokie uždegantys, intriguojantys ir beprotiški.. Beprotystės nebėra, gyvenimas įgavo pastovią tėkmę, kuri tik retkarčiais pasrūva ir "užneša" kažkur netikėta linkme.. Juk viskas kitaip, ir man jau senokai nebe -niolika.. Ketvirtis amžiaus!!! :)))

Taigi, privapėjau. Bet kokiu atveju, ta pati puiki maža būtybė, pavadinkim ją "fėja", pareiškė, kad ji be galo mėgsta rudenį. Negaliu teigti, kad neklejoju apie tyliai už lango barbenantį lietų, pusnis šiugždančių lapų, į kuriuos galima įgriūti ir tobulus rūke paskendusius rytus, bet.. Visą tai aš idealizuoju, svajoju atsimerkus, įsisupus į žydrą adialiuką, laikydama rankoje smilkstančią cigaretę.. Deja, išėjus į lauką matau pilką, surūgusį dangų, ruduojančia žolę ir niūrius veidus. Ir kaip aš išdrįsau pasipriešinti tautiniam pilkumo judėjimui nuspalvindama save!? Sostinėje bobutėms, mielai ūžiančiose šleikose, širdis stabdau, vieną po kitos!

Gal būtent dėl to, aš dievinu vasarą.. Alinantį karštį, atvirus drabužius, akinius nuo saulės, didžiules skrybėles.. Kaip kažkada užsupo atėjusi žinutė nuo senos draugės: "Vasarą karaliauja tinginystė. Visomis spalvomis ir formomis, visur, kur įmanoma.. Ji prisėdusi ant rankšluostukų pliaže, hamakuose sode, supamuosiuose krėsluose balkone, ant žolės parke, ant smėliuko kopose.. Tinginystė kvepia abrikosais, naujais žurnalais, raudonu nagų laku ir pirmąkart užsivilkta suknele su petnešėlėmis..."



Įsisuku į savo žydrą adialiuką ir nusliūkinu į balkoną... Iškvėpdama jau šaltą rudens orą tyliai sušnabždu: sveikas, rudenėli.. Kaip kadais, mokykloje.. Sudie vasara, labai lauksiu tavęs sugrįžtant...

p.s. Vasarą pabaigiu su ta pačia daina, su kuria ją ir pradėjau :}







4 comments:

  1. Kokia jau ji didelė, laikas taip nenumaldomai bėga...
    O dėl surugusių veidų, svarbiausia pati tokia nebūk, nors kaip su diedu juokėmės, kad jei eini laimingas ir šypsais, tai daugumai kyla noras bent jau akimirkai nuotaiką dugadint, kad būtum kaip visi :D Todėl daugiau šypsotis reikia :D

    ReplyDelete
  2. Agha, didelė jau :) O aš labai stengiuosi kuo daugiau išsiviepti, nes tiesiog mėgstu erzinti žmones būdama kitokia :D Tokie žmonės tiesiog šviečia pilkoje gatvėje, ir tai yra labai gražu :) Šviesk ir tu :***

    ReplyDelete
  3. Dėl tų šypsenų: grįžo draugas mano iš Airijos į Panevėžį, ir sako: nusišypsok, ir džiumbai (t.y. panevėžiečiai) pagalvos, kad tu pydaras :(
    Smagiai rašai, Cherie. :)

    ReplyDelete
  4. Šarūne, ačiū. Tik dabar pamačiau komentarą.. Gėda... :}

    ReplyDelete