Niekad nebuvau blogai nusiteikus prieš žmonija, kol nesuaugau (ar kaip tai vadinasi?!). Pamažu imi pastebėti, kad patapęs nors kiek matomesne asmenube tampi apkalbų objektu, o keisčiausia, kad toms apkalboms nėra jokio logiško paaiškinimo.
"hey, ar žinai tą Cherry? Kokia ...@$(*&%)#%&)(#_(@&#)**..."
Why? Žmogau, ar tu nors kartą su manim kalbėjai? Ar matei mane gyvai? Ar žinai, kas dedasi mano viduje ir kuom aš gyvenu? Niekada, kartoju NIEKADA nekalbėk, kol nežinai ką pasakyti, NIEKADA neužgauk kito žmogaus, jei neturi tam preteksto ir jei jau negali patylėti, tada įsitikink, kad tavęs neišgirs tie, kam nereikia išgristi. Aš nepykstu, man skaudu, kad tokios pamazgos išplaukia į paviršių ir sugadina vandenį..
...I spill my blood on you from the depths of my heart...
~***~
sakei, kad nežinai, kad nemoki.. melavai.. bet aš nepykstu..
Kai lieti mane, iš pat sielos ir kūno gelmių veržiasi ugnikalnis ir nėra kur pasidėti.. nelieka žemės po kojom ir man svaigsta galva.. švelniai murki liesdamas mano odą lūpomis ir ja bėgioja milijonai mažų boružėlų..
svaigsta galva...
tu ne mano, o aš ne tavo, bet mes vienas kito..
tu ledas,o aš ugnis.. vadinasi mes esam vanduo.. šiltas, liūliuojantis.. plūduriuoja paviršiumi mūsų išprotėjusios sielos tarsi mažoje medinėje valtelėje..
Lūpos ant lūpų ir visų kūnu priglundu prie tavęs.. jaučiu kaip virpi visas ir perimu tavo drebuliukus ir jau abu drebame.. vienodai. vienu rimtu.. kaip pavejuj siūbuojančios nendrės..
šiektiek pamokėlių..be žodžių.. nereikia tiek daug bučinių, užteks keleto.. saldžių.. žiūrėk man į akis.. susikoncentruok ties manim.. dabar jaučiu visą tave..
žiūri man į akis ir negaliu išsivaduoti nuo tų kerų.. juk aš tave turiu būti užkerėjus, o ne tu mane.. linksta keliai, sunku išlaikyt lygsvarą.. saldumas burnoje ir suvirpam kartu.. pasiklydau tavyje...
prisimenu tavo odos kvapą.. tu saldus. beprotiškai.. ir noriu, kad būtum čia. vėl..
Happy Bloody Valentine's day,
Love you all,
xo
Cherry
No comments:
Post a Comment